Lietovuos valdītuoju sārašos

Tas īr sārašos prieteliu, katrėi par istuorėjės čiesa bova Lietovuos valdītuojē.

Dėdliuojė Lietovuos Konėgākštīstė (1236-1569)

Dėdlė̄jė Lietovuos Konėgaikštīstė kerava šėtė dėdlė̄jė konėgaikštē:

Onkstīvė̄jė dėdlė̄jė konėgākštē (1236–1291)

	Dėdīsā konėgaikštis / Karalios	Lietovėškā	Pastebiejėmā
1236-1263	Mindaugs	Mindaugas	Dėdīsā konėgaikštis, nu 1253 m. Lietovuos karalios. Pu ana smertėis prasėdiejė vaina dielē suosta paveldiejėma.
1263-1264	Triniuots	Treniota
1264-1267	Vaišvilks	Vaišvilkas	Mindauga sūnus.
1267-1269	Švarns	Švarnas
1269-1282	Traidienis	Traidenis
1282-1285	Daumonts	Daumantas
1285-1291	Botegeidis	Butigeidis	Ons laikuoms Gedemėnātiū dinastėjės ikūrieju

Gedimėnātē (1291-1440)

	Dėdīsā konėgākštis	Lietovėškā	Pastebiejėmā
1291-1295	Pukuvers Budzvīds	Butvydas	Butigeidė bruolis, Vītenė ė Gedimina tievs
1295-1316	Vītenis	Vytenis	Butvīda sūnus
1316-1341	Gedemėns	Gediminas	Butvīda sūnus. Pu smerties palikima palika septīnėm sava sūnam.
1341-1345	Jaunotis	Jaunutis	Gedemėna sūnus.
1345-1377	Algėrds	Algirdas	Gedemėna sūnus. Valdė draugum so Kēstotio, katros aktīvē darbavas vakarūsė. Algėrds darbavas rītūsė.
1377-1381	Juogaila	Jogaila	Algėrda sūnus. Lenkėjės Karalius nu 1386 m. Pradiejė Juogālātiu dinastėjė.
1381-1382	Kēstotis	Kęstutis	Gedemėna sūnus, valdė draugum so Algėrdo. Kēstotis valdė vakarū Lietova (so suostėne Trakūsė). Nu Juogailās atsėskīrė 1381 m., valdė ciela Lietova. Pu metu buva nudalguots.
1382-1392	Juogaila	Jogaila	Lenkėjės Karalius 1386-1434. Skėrgaila (1387-1392).
1392-1430	Vītauts Dėdlīsės	Vytautas Didysis	Kēstotė sūnus. Draugum so tievo kuovuojė prīš Juogaila, ė pu šėta patapa Dėdlioju Lietovuos Konėgaikštiu 1392. Lietovuos karaliom toriejė būtė karūnouts 1429 m., ale karūną pagruobė lenkā. Pasmėrė lėgė kuol atkeliava ontruojė karūna.
1430-1432	Švėtrėgaila	Švitrigaila	Algėrda sūnus, Juogailas bruolis.
1432-1440	Žīgimonts Kēstotātis	Žygimantas Kęstutaitis	Kēstotė sūnus, Vītauta bruolis. Nudalguots Švitrėgailas prietėliu.

Juogailātē (1440–1572)

Juogālātē īr Gediminātiū dinastėjės pratēsims.

	Dėdīsā konėgaikštis	Lietovėškā	Pastebiejėmā
1440-1492	Kazimėirs Juogailātis	Kazimieras IV Jogailaitis	Juogailas sūnus.
1492-1506	Aleksandros I	Aleksandras I	Kazimėira sūnus.
1506-1548	Žīgėmonts II Senasis	Žygimantas Senasis	Kazimėira sūnus.
1548-1572	Žīgimonts Augusts	Žygimantas Augustas	Žīgimonta Senuojė sūnus.

Žėčpuospuolėta (1569-1795)

Kadencėjė	Valduovs	Lietovėškā	Lenkėškā	Dinastėjė	Pastebiejėmā
1573-1575	Henriks Valua	Henrikas Valua	Henryk Walezy	Valua	Pabiega i Prancūzėjė, kor bova karūnouts Henriku III.
1576-1586	Stepuons Batuors	Steponas Batoras	Stiapan Batura	Batuorā
1588-1632	Žīgimonts Vaza	Zigmantas IV Vaza	Zygmunt III Waza	Vazas
1632-1648	Vladėsluovs Vaza	Vladislovas II Vaza	Władysław IV Waza
1648-1668	Juons Kazimėirs Vaza	Jonas I Kazimieras Vaza	Jan Kazimierz
1669-1673	Mīkuols Karėbuts Višniovieckis	Mykolas I Kaributas Višnioveckis	Michał Korybut Wiśniowiecki
1674-1696	Juons Sobieskis	Jonas II Sobieskis	Jan III Sobieski
1697-1706	Augusts II	Augustas II Saksas	August II Mocny	Vetinā	tepuogi Saksuonėjės ipiedinis
1706-1709	Stanėsluovs Leščinskis	Stanislovas Leščinskis	Stanisław Leszczyński
1709-1733	Augusts II	Augustas II	August II Mocny	Vetinā	tepuogi Saksuonėjės ipiedinis
1733-1736	Stanėsluovs Leščinskis	Stanislovas Leščinskis	Stanisław Leszczyński
1733-1763	Augusts III	Augustas III Saksas	August III Sas	Vetinā
1764-1795	Stanėsluovs Augusts Poniatovskis	Stanislovas Augustas IV Poniatovskis	Stanisław August Poniatowski

Carėnė uokopacėjė (1795-1917)

Pu Lenkėjės-Lietovuos padalėjėmu Rusėjės imperatuorē savi (pri vėsū titulu) liōb tėtolout ė Lietovuos dėdlēsēs konėgākštēs bēgė Lenkėjės karalēs.

100 dėinū monarkėjė (1918)

Kadencėjė	Lietovuos Karalius	Lietovėškā	Pastebiejėmā	Abruozdielis
1918	Mindaugs II	Mindaugas II

Naujuosės valstībės prezidėntā (1919-1940)

Pu Pėrmuos svieta vainuos Lietova bova atkorta ė paskelbė liuosuma nu Vokītėjės 1918 metās vasarė 16 diena. Nu tuo čiesa Lietovuos prezidėntā patapa renkamė. Švėisesne spalva pažīmietė laikinė̄jė vaduovā.

Kadencėjė	Prezidėnts	Pastebiejėmā
1919 m. balondė 4 d. 1920 m. bėrželė 19 d.	Ontans Smetuona
1920 m. bėrželė 19 d. 1922 m. groudė 21 d.	Aleksandros Stolgėnskis	Pavadava Antana Smetuona.
1922 m. groudė 21 d. 1926 m. bėrželė 7 d.	Aleksandros Stolgėnskis
1926 m. bėrželė 7 d. 1926 m. groudė 17 d.	Kazīs Grėnios	Par parversma nuversts Antana Smetuonas.
1926 m. groudė 17 d. 1926 m. groudė 18 d.	Juons Staugaitis	Prezidėnts par parversma
1926 m. groudė 19 d. 1940 m. bėrželė 15 d.	Ontans Smetuona	Karėniu parversmu nuvertė Kazi Grėnio.
1940 m. bėrželė 15 d. 1940 m. bėrželė 17 d.	Ontans Merkīs	Smetuonas paskėrts LR prezidėnta puozicėjē. Suovietu soimts ėr ėštremts.
1940 m. bėrželė 17 d. 1940 m. lėipas 21 d.	Justs Paleckis	Paskėrts suovietu režėma. Teisėškā būt prezidėnto nagaliejė, bo valdė nebova perdouta tumet ėšvīkosė prezidėnta A. Smetuonas
1949 m. vasarė 16 d. 1954 m. lapkristė 26 d.	Juons Žemaitis-Vītauts	Realē nebova juoks prezidėnts. Ale 2009 m. kuova 12 d. Seims anou pripažėna kāp „Lietovuos valstībės vaduovu, faktėškā vīkdiosiu Respoblėkas Prezidėnta pareigībės“.

LKP vaduovā (1940-1990)

Kumet Tarību Sājonga ožėmė Lietova, Lietovuos Komunėstu Partėjės (LKP) sekretuorē palėka glavnās LTSR vaduovās:

Kadencėjė	Vaduovs
1940-1974	Ontans Sniečkos
1974-1987	Petros Grėškevėčė
1987-1988	Ringauds Songaila
1988-1990	Algėrds Brazauskis

Atkortuos valstībės prezidėntā (nu 1990 m.)

Švėisesnė spalva numaliavuotė laikinė̄jė vaduovā.

Kadencėjė	Prezidėnts	Pastebiejėmā
1990-1992	Vītauts Landsbergis	Patapa Lietovuos Respoblėkas Aukščtiausėsės Tarības pėrmininku (tumet aukštiausė puozicėjė Lietovuo)
1993-1998	Algėrds Brazauskis
1998-2003	Valds Adamkos
2003-2004	Ruolonds Paksos	Seima ėnicētīva pašalėnts diel šiorkčiū Konstitucėjės pažeidėmu
2004	Artūrs Paulauskis	Laikėns prezidėnts pu Paksa pašalėnėma
2004-2009	Valds Adamkos
2009–2019	Dalė Grībauskaitė
2019-	Gėtans Nausieda