Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Induktyvinis elementas – ritė , vienas iš pasyviųjų elektroninių komponentų . Henris (simbolis H ) - SI sistemos induktyvumo matavimo vienetas. Pavadintas JAV fiziko Džozefo Henrio , beveik tuo pačiu metu, kaip ir Maiklas Faradėjus , atradusio elektromagnetinės indukcijos reiškinį, vardu.
Jeigu elektros srovės kitimo greitis elektros grandinėje yra vienas amperas per sekundę ir dėl to susidaro vieno volto elektrovara , tai tokios grandinės induktyvumas lygus vienam henriui.
H = m 2 ⋅ kg s 2 ⋅ A 2 = Wb A = V ⋅ s A = J/C ⋅ s C/s = J ⋅ s 2 C 2 = m 2 ⋅ kg C 2 {\displaystyle {\mbox{H}}={\dfrac {{\mbox{m}}^{2}\cdot {\mbox{kg}}}{{\mbox{s}}^{2}\cdot {\mbox{A}}^{2}}}={\dfrac {\mbox{Wb}}{\mbox{A}}}={\dfrac {{\mbox{V}}\cdot {\mbox{s}}}{\mbox{A}}}={\dfrac {{\mbox{J/C}}\cdot {\mbox{s}}}{\mbox{C/s}}}={\dfrac {{\mbox{J}}\cdot {\mbox{s}}^{2}}{{\mbox{C}}^{2}}}={\dfrac {{\mbox{m}}^{2}\cdot {\mbox{kg}}}{{\mbox{C}}^{2}}}} kur
A – amperas , V – voltas , C – kulonas , J – džiaulis , Wb – vėberis , kg – kilogramas , m – metras s – sekundė . Henrio (H) SI daliniai ir kartotiniai dydžiai Daliniai dydžiai Kartotiniai dydžiai Reikšmė Simbolis Pavadinimas Reikšmė Simbolis Pavadinimas 10–1 H dH decihenris 101 H daH dekahenris 10–2 H cH centihenris 102 H hH hektohenris 10–3 H mH milihenris 103 H kH kilohenris 10–6 H µH mikrohenris 106 H MH megahenris 10–9 H nH nanohenris 109 H GH gigahenris 10–12 H pH pikohenris 1012 H TH terahenris 10–15 H fH femtohenris 1015 H PH petahenris 10–18 H aH atohenris 1018 H EH eksahenris 10–21 H zH zeptohenris 1021 H ZH zetahenris 10–24 H yH joktohenris 1024 H YH jotahenris 10–27 H rH rontohenris 1027 H RH ronahenris 10–30 H qH kvektohenris 1030 H QH kvetahenris Dažnai naudojamos reikšmės paryškintos.