Balandžio 28

• Pasaulinė susigiminiavusių miestų diena.

Prudencijus – Rimgailė – Valerija – Valė – Vitalius – Vygantas – Vygandė

• 1512 – Lopušnos mūšis (Višnioveco mūšis) tarp LDK ir Lenkijos ir Krymo chanato kariuomenių (dabar. Ternopilio sritis, Ukraina) pasibaigęs totorių pralaimėjimu.
• 1566 – Bresto Seime Lietuvos bajorams suteiktos visos Lenkijos bajorų turėtos teisės;
• 1989 – atkurtas Vytauto Didžiojo universitetas;
• 1990 – įsteigta Vilniaus policijos akademija;
• 1999 – Lietuvoje įkurtas šv. Kazimiero ordinas.

• 1874 m. – Pranciškus Janulaitis, Lietuvos kunigas, knygnešys (m. 1952 m.).
• 1896 m. – Domas Andrulis, chorvedys, pedagogas, kompozitorius (m. 1973 m.).
• 1898 m. – Zigmas Mackevičius, Lietuvos ir Lenkijos agronomas selekcininkas, žemės ūkio mokslų daktaras (m. 1978 m.).
• 1908 m. – Dominykas Urbas, lietuvių meninio vertimo klasikas (m. 1996 m.).
• 1910 m. – Monika Bičiūnienė, Lietuvos tautodailininkė tapytoja (m. 2009 m.).
• 1912 m. – Bronius Rožinskas, pirmasis lietuvių buriuotojas, perplaukęs Atlanto vandenyną (m. 1986 m.).
• 1916 m. – Petras Perkumas, vienuolis salezietis (m. 1937 m.).
• 1919 m. – Povilas Tamuliūnas, kompozitorius, pedagogas ir chorvedys (m. 1995 m.).
• 1924 m.:
  • Donatas Banionis, Lietuvos teatro, kino, televizijos aktorius, režisierius. Vakaruose labiausiai žinomas savo Kriso Kelvino vaidmeniu A. Tarkovskio „Soliaryje“. (m. 2014 m.).
  • Vytautas Tilvikas, muzikos mokytojas ir chorvedys.
• 1928 m.:
  • Algirdas Kazragis, literatas (m. 1969 m.).
  • Paulius Beresnevičius, Lietuvos istorikas, pedagogas, humanitarinių mokslų daktaras (m. 1996 m.).
• 1930 m. – Benediktas Stirbys, muzikos mokytojas ir chorvedys (m. 1991 m.).
• 1931 m. – Juozas Daukšys, Lietuvos pramonininkas (m. 2023 m.).
• 1934 m. – Vitalijus Mazūras, Lietuvos scenografas, tapytojas, teatro režisierius.
• 1937 m. – Marija Aldona Gaižutienė-Meškauskaitė, Lietuvos biochemikė, keramikė, daktarė.
• 1938 m.:
  • Jonas Tamašauskas, Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Bernardas Vasiliauskas, Lietuvos vargonininkas, pianistas, vargonų restauratorius (m. 2022 m.).
• 1941 m.:
  • Algirdas Jurgaitis, Lietuvos geologas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
  • Evaldas Purlys, dailininkas architektas.
• 1943 m. – Vida Giedrimienė, Lietuvos ir Kretingos rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1944 m. – Algimantas Kaminskas, Lietuvos žurnalistas, redaktorius, rašytojas (m. 2024 m.).
• 1945 m. – Vida Kristina Valasenkienė, gydytoja, Lietuvos politinė veikėja.
• 1949 m. – Alfreda Tamoševičienė, Lietuvos ir Telšių rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1950 m. – Danielius Drazdauskas, poetas, aktorius, dailininkas, Lietuvos politinis veikėjas.
• 1952 m. – Antanas Gražulis, SJ, Lietuvos kunigas, pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjas. Jėzuitas.
• 1953 m.:
  • Alma Javtokienė, Šiaulių miesto politinė ir visuomenės veikėja.
  • Juozas Urbanavičius, Lietuvos ir Kaišiadorių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1955 m. – Algirdas Šilinas, Lietuvos ir Telšių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1956 m. – Aleksiejus Luchtanas, Lietuvos archeologas, Vilniaus universiteto profesorius.
• 1958 m.:
  • Vaidotas Kažukauskas, Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
  • Vidmantas Urbonas, triatlonininkas, Lietuvos ir Panevėžio miesto sporto, politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1959 m. – Ričardas Grainys, Lietuvos ir Panevėžio miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1962 m.:
  • Gintaras Kryževičius, teisininkas, civilinių bylų teisėjas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkas.
  • Tomas Šernas, Lietuvos muitinės pareigūnas, vienintelis likęs gyvas Medininkų tragedijos liudininkas, Vilniaus evangelikų reformatų parapijos klebonas, Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios konsistorijos viceprezidentas.
• 1963 m. – Audrius Maruška, Lietuvos chemikas analitikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
• 1969 m. – Rasa Drazdauskaitė, Lietuvos baleto artistė, choreografė.
• 1974 m. – Eglė Jackaitė, aktorė, televizijos ir radijo laidų vedėja.
• 1979 m. – Agnė Žagrakalytė, lietuvių poetė.
• 1986 m. – Martynas Pocius, lietuvių krepšininkas.

• 1863 – Jurgis Martynaitis, dramaturgas (m. 1946);
• 1928 – Algirdas Kazragis, literatas (m. 1969);
• 1974 – Eglė Jackaitė, aktorė, radijo ir televizijos laidų vedėja.

• 1856 m. – Vincentas Tomas Tiškevičius Logoiskis, Lietuvos bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas, Lenkijos karalystės valstybės ir karinis veikėjas (g. 1796 m.).
• 1920 m. – Stanislovas Vilhelmas Radvila, Lenkijos didikas, valstybės ir karinis veikėjas (g. 1880 m.).
• 1941 m. – Jonas Šepetys, Lietuvos evangelikų reformatų kunigas, superintendantas.^[1] (g. 1867 m.).
• 1960 m. – Vladas Bagdanavičius, vargonininkas ir chorvedys (g. 1879 m.).
• 1966 m. – Teodoras Kučinskas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas, publicistas, teisės daktaras (g. 1885 m.).
• 1975 m. – Antanas Jankauskas, vargonininkas, muzikos mokytojas ir chorvedys (g. 1910 m.).
• 1986 m.:
  • Jonas Dumčius, klasikinės filologijos tyrinėtojas, vertėjas, humanitarinių mokslų daktaras (g. 1905 m.).
  • Petras Jašinskas, Lietuvos gydytojas rentgenologas, medicinos mokslų kandidatas (g. 1914 m.).
• 1988 m. – Antanas Kučinskas-Kučas-Gervydas, mokslininkas, pedagogas, visuomenės veikėjas (g. 1900 m.).
• 1994 m. – Albertas Vytautas Misevičius, Lietuvos rašytojas, prozininkas, vienas produktyviausių lietuvių vaikiškos literatūros rašytojų (g. 1924 m.).
• 1995 m. – Marijonas Gregorauskas, Lietuvos ekonomistas, habilituotas socialinių mokslų daktaras (g. 1908 m.).
• 1999 m. – Julius Būtėnas, Lietuvos literatūros tyrinėtojas, rašytojas (g. 1908 m.).
• 2020 m. – Stanislovas Algis Kavaliauskas, Lietuvos dviratininkas, daugkartinis Lietuvos dviračių sporto čempionas, dviračių sporto treneris (g. 1938 m.).
• 2022 m. – Saulius Šiliauskas, lietuvių istorikas ir politologas (g. 1962 m.).^[2]

• 1920 – Azerbaidžanas prijungtas prie SSRS;
• 1945 – partizanai mirties bausme nubaudė pagrobtą Italijos diktatorių Benitą Musolinį (Benito Mussolini);
• 1952 – JAV baigė Japonijos okupaciją;
• 2006 – atsistatydino Lenkijos užsienio reikalų ministras Stefanas Melleris;
• 1992 – Žlugo Jugoslavijos Socialistinė Federacinė Respublika.

• 1758 m. – Džeimsas Monro, 5-asis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas (m. 1831 m.).
• 1886 m. – Erich Salomon, Vokietijoje gimęs fotografas, vienas iš moderniosios fotožurnalistikos pradininkų (m. 1944 m.).
• 1896 m. – Aimo Lahti, savamokslis suomių šaulių ginklų konstruktorius, sukonstravęs virš 50 ginklų modelių, iš kurių ginkluotėje buvo pistoletas – kulkosvaidis Suomi KP-31, lengvasis kulkosvaidis Lahti-Saloranta M/26, pistoletas Lahti L-35 ir prieštankinis šautuvas Lahti L-39 (m. 1970 m.).
• 1908 m. – Oskaras Šindleris, istorinė Antrojo pasaulinio karo asmenybė, savo pasiaukojamais veiksmais išgelbėjusi apie 1 200 žydų gyvybes (m. 1974 m.).
• 1916 m. – Ferruccio Elio Arturo Lamborghini, Italijos verslininkas (m. 1993 m.).
• 1927 m. – Viktoras Vinikaitis, savamokslis medžio drožėjas ir tapytojas, Vygrių kamaldulių vienuolyno restauratorius ir gidas (m. 1994 m.).
• 1932 m. – Michael H. Hart, amerikiečių biografas, rašytojas, astrofizikas, knygų iš istorijos autorius. Hartas baigė Bronx High mokyklą, dalyvavo JAV kare (Korėjoje), vėliau studijavo matematiką, astrofiziką. Žymiausia knyga – „100 įtakingiausių asmenybių pasaulio istorijoje“ (parduota per 500 000 egz., išversta į 15 kalbų).
• 1937 m. – Sadamas Huseinas, Irako prezidentas (1979–2003 m.), ministras pirmininkas (1979–1991 ir 1994–2003 m.), Baath partijos Irako skyriaus generalinis sekretorius, maršalas (1979 m.) (m. 2006 m.).
• 1941 m.:
  • Karl Barry Sharpless, 2001 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[3].
  • Mamohato Bereng Seeiso, Lesoto karaliaus Mošoešoe II žmona, Letsie III ir princo Seeiso motina.
  • Valentinas Borisovičius Ivanovas, rusų energetikas, politikas, Rusijos energetikos viceministras.
• 1952 m. – Mary McDonnell, amerikiečių kino, teatro ir televizijos aktorė. 1990 m. nominuota „Oskarui“ už geriausios antraplanės aktorės vaidmenį filme „Šokis su vilkais“. Labiausiai žinoma už prezidentės Lauros Roslin vaidmenį televizijos seriale „Galaktikos kovos“.
• 1956 m. – Volodymyras Mychailovyčius Lytvynas, Ukrainos politikas. 2002–2006 ir nuo 2008-ųjų Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas.
• 1965 m. – Tomo Mahoričius, Slovėnijos krepšinio treneris, buvęs Vilniaus „Lietuvos Ryto“ treneris.
• 1968 m. – Daisy Berkowitz arba Scott Putesky, amerikiečių gitaristas, pirmasis grupės Marilyn Manson gitaristas ir vienas iš jos įkūrėjų.
• 1970 m.:
  • Kathryn Bridget Moynahan, amerikiečių aktorė.
  • Diegas Pablas Simeonė, buvęs Argentinos futbolininkas, treneris. Rungtyniavo besiginančiojo saugo pozicijoje, buvo ilgametis Argentinos rinktinės žaidėjas (savo laiku buvo daugiausiai už rinktinę sužaidęs futbolininkas).
• 1973 m. – Pedro Miguel Carreiro Resendes, baigęs karjerą portugalų futbolininkas, buvęs Portugalijos rinktinės ir Paris Saint-Germain klubo puolėjas.
• 1974 m. – Penelope Cruz, ispanų aktorė, geriausiai žinoma savo vaidmenimis Pedro Almodóvar filmuose. Taip pat vaidina ir Holivudo filmuose. Pirmoji ispanų aktorė, laimėjusi Oskarą.
• 1980 m. – Karolina Gočeva, garsi Makedonijos dainininkė.
• 1981 m. – Jessica Alba, JAV aktorė.
• 1982 m. – Chris Kaman, JAV krepšininkas žaidžiantis Los Angeles „Clippers“ komandoje.
• 1984 m. – Dmitrijus Torbinskis, futbolininkas, Rusijos rinktinės ir FC Lokomotiv Moscow klubo saugas.
• 1985 m. – Deividas Stagniūnas, kartu su Katherine Copely yra triskart Lietuvos šokių ant ledo čempionas.
• 1986 m. – Jazmin Beccar Varela, Argentinos aktorė, geriausiai žinoma iš jos rolių serialuose „Maištingas amžius“ ir „El Patron de la Vereda“.

• 1953 – Kim Gordon, amerikiečių muzikantė (Sonic Youth).

• 1813 m. – Michailas Ilarionovičius Kutuzovas, rusų karvedys, karinis strategas, generolas feldmaršalas (1812 m.), Smolensko kunigaikštis (1812 m.). 1812 m. karo didvyris, išgarsėjęs tuo, kad apgynė Rusiją nuo Napoleono kariuomenės bei privertė jį gėdingai trauktis (g. 1745 m.).
• 1945 m. – Benito Amilcare Andrea Mussolini, italų politikas, kuris vadovavo Nacionalfašistų partijai ir yra kredituojamas, kaip viena iš pagrindinių figūrų, kuriant fašizmą (g. 1883 m.).
• 1987 m. – Ben Linder, amerikiečių inžinierius (nužudytas)^[4] (g. 1959 m.).
• 1992 m. – Francis Bacon, airių kilmės anglų figūrinės tapybos kūrėjas, taip pat tolimas Elžbietos laikų filosofo Francis Bacon palikuonis (g. 1909 m.).
• 2002 m. – Aleksandras Lebedis, Rusijos karininkas, generolas leitenantas, politinis veikėjas (g. 1950 m.).