Dolomitas

Kietumas pagal Moso skalę 3,5–4,0, tankis 2900–3200 kg/m³.

Kristalai yra trikampės–romboedrinės sandaros. Struktūra – nuo lygios smulkiakristalinės iki kaverningos, priklausomai nuo susiformavimo sąlygų ir geležies bei mangano priemaišų kiekio. Spalva – nuo baltos iki tamsiai pilkos.

Dolomitas susidaro lagūnose iš persotintų tirpalų, iškritus dolomito kristalams. Susidarymo būdas iš klinties, kai dalį kalcio pakeičia magnis. Visiškai netirpsta vandenyje, atsparus šaltai rūgščiai, nereaguoja su naftos produktais. Visiškai netoksiškas.

Dolomitas taip pavadintas pagerbiant prancūzų gamtininką ir geologą D. G. T. G. de Dolomieu, kuris ištyrė šiaurinės Italijos kalnus, vėliau pavadintus Dolomitinėmis Alpėmis.

Kai kuriose valstybėse (JAV, Kanadoje, Vokietijoje, Norvegijoje, Jungtinėje Karalystėje) iš dolomito gaunamas magnis. Dolomitas yra gera termoizoliacinė medžiaga, naudojamas metalurgijoje iškloti metalo lydymo aukštakrosnis, chemijos, statybinių medžiagų, elektrotechnikos, keramikos, dažų, stiklo pramonėje, žemės ūkyje.

Lietuvoje dolomito atodangos yra ties Nemunėliu, Apaščia, Švėte, Mūša, Kruoja, Tatula, Lėveniu. Šiaurės Lietuvoje dolomitas slūgso po kvartero nuogulomis. Dolomitas kasamas Skaistgirio, Petrašiūnų, Klovainių telkiniuose. Didžiausia dalis Lietuvoje kasamos dolomito skaldos naudojama kaip skalda kelių tiesimui, blokai – statyboje, kalkėms ir apdailos medžiagoms gaminti. Dolomitinės apdailos plokštės buvo gaminamos Petrašiūnų dolomitinės skaldos gamykloje.