Jokūbas Ketleris
| Jokūbas Ketleris | |
|---|---|
| Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštis | |
 | |
| Ketleriai | |
| Gimė | 1610 m. spalio 28 d. Kuldygoje |
| Mirė | 1681 m. gruodžio 31 d. (71 metai) Jelgavoje (Mintaujoje) |
| Palaidotas (-a) | Kunigaikščių kripta Jelgavos rūmuose |
| Tėvas | Vilhelmas Ketleris |
| Motina | Sofija Prūsė |
| Sutuoktinis (-ė) | Luiza Šarlotė |
| Vaikai | Vladislovas Liudvikas Frydrichas Ketleris Frydrichas II Kazimieras Ketleris Karolis Jokūbas Ketleris Ferdinandas Ketleris Aleksandras Ketleris Luiza Elžbieta Kristina Sofija Ketler Šarlotė Sofija Ketler, Marija Amalija |
| Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštis | |
| Valdė | 1641 m. – 1682 m. sausio 1 d. |
| Pirmtakas | Frydrichas Ketleris |
| Įpėdinis | Frydrichas II Kazimieras Ketleris |
 Vikiteka | Jokūbas Ketleris |
Jokūbas Ketleris (vok. Jakob von Kettler, latv. Jēkabs Ketlers; 1610 m. spalio 28 d., Kuldyga – 1681 m. gruodžio 31 d., Jelgava) – Kuršo kunigaikštis, valdęs 1641–1681 metais.
Jo valdymo metu valstybė įgavo didžiausią galią ir turtus per visą savo istoriją ir turėjo keletą kolonijų. Ketleris buvo žinomas kaip teisingas valdovas, suteikęs laisvių latvių valstiečiams ir mokėjęs kalbėti latviškai.[1]
Gyvenimas
redaguoti
Jokūbas Ketleris gimė Kuldygoje. Jis buvo paskutinio Livonijos ordino magistro Gothardo Ketlerio anūkas. Ketlerio krikštatėvis buvo Anglijos karalius Jokūbas I. Jokūbo Ketlerio valdymo metu kunigaikštystė prekiavo su tokiomis šalimis kaip Nyderlandai, Portugalija, Anglija ir Prancūzija. 1651 m. į Šv. Andriejaus salą netoli vakarinių Afrikos krantų jis pasiuntė laivyną ir nurodė ten įkurti fortą, pavadintą jo vardu. 1654 m. Tobago sala Karibų jūroje taip pat tapo Kuršo kolonija ir buvo pavadinta „Naujuoju Kuršu“.
Kunigaikštis Jokūbas Ketleris karų su Švedija metu, nuo 1658 iki 1660 m., buvo švedų kalinys. Tai stipriai pakenkė kunigaikštystei: kolonijos buvo sugriautos ir prarastos, laivynas – sudegintas. Po karo baigties pavyko atstatyti flotilę ir atimti Tobago salą iš olandų. Kai kurie mano, kad jis ketino kolonizuoti net Australiją, kuri buvo dar neseniai atrasta. Spėjama, kad šis planas turėjo popiežiaus Inocento X palaiminimą. Tačiau šis netrukus mirė, o naujasis popiežius atsisakė remti kolonizaciją. Kunigaikštis Jokūbas Ketleris mirė Jelgavoje (Mintaujoje) 1682 m. sausio 1 d.
Šeima
redaguotiJokūbas Ketleris vedė Luizą Šarlotę iš Brandenburgo (1617–1676), ir susilaukė šių palikuonių:
- Luiza Elžbieta Ketler (1646–1690)
- Vladislovas Liudvikas Frydrichas Ketleris (1647–1648)
- Frydrichas II Kazimieras Ketleris (1650–1698)
- Šarlotė Sofija Ketler (1651–1728)
- Marija Amalija Ona Ketler (1653–1711)
- Ferdinandas Ketleris (1655–1737)
- Aleksandras Ketleris (1658–1686)
Nuorodos
redaguoti- History of Courland during Kettler's rule Archyvuota kopija 2009-04-10 iš Wayback Machine projekto. (angl.)
Išnašos
redaguoti- ↑ „The ambitious journey of Duke Jacob Kettler“. History & Culture Academy of Latgale. Nuoroda tikrinta 2022-12-17.
Jokūbas Ketleris Ketlerių šeima Gimė: 1610 m. spalio 28 d. Mirė: 1682 m. sausio 1 d. | ||
| Karališkieji titulai | ||
|---|---|---|
| Anksčiau valdė Frydrichas Ketleris | Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštis 1641 m. – 1681 m. gruodžio 31 d. | Vėliau valdė Frydrichas II Kazimieras Ketleris |
