Olimpinis stadionas (Kijevas)
50°26′00″š. pl. 30°31′18″r. ilg. / 50.4334°š. pl. 30.5218°r. ilg.
| Kijevo olimpinis stadionas | |
|---|---|
 | |
| Vieta |  Kijevas, Ukraina |
| Atidarytas | 1946 m. |
| Renovuotas | 1966–1967 m., 1978–1980 m., 2008–2012 m. |
| Savininkas | Jaunimo ir sporto ministerija |
| Paviršius | Žolė |
| Architektas | M. Hrečyna (М.Гречина) |
| Talpa | 1941 – 50 000; 1949 – 47 756; 1967 – 100 062; 1999 – 83 450; 2011 – 70 050[1] |
Kijevo olimpinis stadionas (ukr. Національний спортивний комплекс «Олімпійський») – sportinis kompleksas Ukrainos sostinėje Kijeve.
Istorija
redaguoti
Stadionas atidarytas 1923 m. „Raudonojo stadiono“ vardu. Nuo 1935 m. jis buvo rekonstruojamas ir plečiamas, planuotas atidaryti 1941 m., tačiau prasidėjo II pasaulinis karas, tad atidarymas buvo nukeltas ir įvyko 1942 m. liepos 12 d. 1966–1967 m. pirmąkart renovuotas, pastatytas antrasis tribūnų aukštas. 1978–1980 m. renovuotas antrąsyk, 1980 m. stadione vyko Maskvos olimpiados ketvirtfinalio ir pusfinalio rungtynės. 2008 m. prasidėjo trečioji renovacija, ruošiantis Euro 2012 futbolo čempionatui. Šiame stadione vyko finalinės čempionato rungtynės. 2018 m. gegužės 26 d. stadione vyks UEFA čempionų lygos finalo rungtynės.[2]
Pavadinimų kaita
redaguoti- 1923 m. – Червоний стадіон ім. Л. Троцького
- 1924 m. – Червоний стадіон
- 1936 m. – Республіканський стадіон ім. С. Косіора
- 1938 m. – Республіканський стадіон
- 1941 m. – Республіканський стадіон ім. М. Хрущова
- 1941 m. – Всеукраїнський стадіон
- 1944 m. – Республіканський стадіон ім. М. Хрущова
- 1962 m. – Київський Центральний стадіон
- 1980 m. – Республіканський стадіон
- 1996 m. – НСК «Олімпійський»
